KITAIP / ANEW
KULTŪROS ŽURNALAS / CULTURE MAGAZINE

Atrask naują garsą: itin aukštos visomis prasmėmis kokybės muzika ir pokalbiai apie aukštąją kultūrą iš Londono
// 2012 05 07

Ar iš tikrųjų greitai DELFI anonimams nebus ką veikti?
Pastaruoju metu šiame bulvaru garsėjančiame portale atsiranda itin įdomios ir netikėtos publikacijos apie labai rimtus ir retai kada gvildenamus dalykus. Verta apsilankyti. Žinoma, nebūtina skaityti visą dar likusį šlamštą ir visokias banalybes, tačiau kasdien atsiranda ir viena kita gerokai aukštesne žurnalistine kokybe paženklinta publikacija. Palaikykime redaktorių pastangas rimtais komentarais. Aš net bandau pasirašyti savo vardu (daugelyje pasaulio šalių tai įprasta). Įdomus procesas.
// 2012 05 07

Ar jazz yra bum?
Šiltą ir ramų šeštadenio vakarą įsikūrėme su žmona savo sodelyje Žaliakalnyje. Kurį laiką buvo tylu-ramu. Tačiau netrukus mus pasiekė vis stiprėjantis muzikos triukšmas. Jis sklido iš miesto centro. GoogleEarth nurodė, kad atstumas yra kiek daugiau nei vienas kilometras. O garsas buvo toks stiprus, kad net virpėjo suolai, ant kurių sėdėjome. Prieš 22 val. garsas pasiekė apogėjų - girdėjome atskirus akordus ir riksmus, glissando ir netgi fonuojančias garso kolonėles. Pasirodo, tai buvo KAUNAS JAZZ koncertas po atviru dangumi. Pagal programą tai buvo THE NORTHERN GOVERNORS (Suomija); džiazo mados; SAULĖS KLIOŠAS (Lietuva). Taip, abiems nestinga rock skambėjimo, tačiau jei tai rock grupės, tai prie ko jazz? Juk abiejų stilius tolokas jazz-rock, kuris šiaip jau seniai miręs...
Aš vis galvojau, kad jazz'o muzika gerokai skiriasi nuo pop ar rock muzikos ir stiliumi ir garsumu. Tačiau tikriausiai tik Lietuvoje jazz muzika dar netapo suvokiama ir girdima taip, kaip turėtų būti. Gi pirmiausia kaltinu muzikantus ir garso režisierius. Būtent kaltinu, nes jų "dėka" mūsų publikai diegiama mintis, kad tyliai grojama muzika nieko neverta, o kaunietiškai suprantama jazz muzika turi būti ištisai agresyvi ir su dominuojančiu koja mušamu būgnu, kuriam skiriamas nuolatinis išskirtinis dėmesys ir pagarba. Na, dar ir bosinei gitarai. Toks automobilinis mąstymas. Apmaudu, kad jazz muzikos festivalis pasiduoda tokiai nevykusiai tendencijai.
// 2012 04 30

Pavelas Bermanas su italų jaunimo kameriniu orkestru Turine (Italija) įrašė į DVD N.Paganini-G.Kuprevičiaus "24 Capricci". Tikimasi, kad šis įrašas mus pasieks rudenį. Birželio mėnesį ši transkripcija bus atliekama Šveicarijoje su Kauno simfoniniu orkestru.

MAIRONIS SAVAIP
Minint Maironio gimimo 150-metį 2012 paskelbti šio lietuvybės žadintojo ir romantinės valstybės gynėjo Metais. Nelieku šiam įvykiui abejingas. Pabaigiau vokalinį ciklą bosui ir styginių kvartetui "Maironio balsu" - kompozicija atsirado po Liudo Mikalausko prašymo sukurti ką nors Maironio eilėms. Smagu, kai mūsų atlikėjai neabejingi tautinei kultūrai. Visada malonu atsiliepti.

XVII amžiaus modernizmas: Henry Purcell "Cold Song"
iš operos "King Arthur" (1691)

Exerpt from Henry Purcell's "King Arthur", played by the French ensemble "Le Concert Spirituel" under its conductor Hervé Niquet, produced by Corinne and Gilles Benizio (aka. Shirley et Dino).

From French TV. Klaus Nomi, 1982

Sting - "Cold Song" - live from Durham Cathedral, 2009

p.s.
Ketinu pagal šį neįtikėtinai modernų ir visom prasmėm genialų kūrinį improvizuoti popietėje, kuri vyks Kauno filharmonijoje balandžio 1 d. 17 val.

2012-03-23

Postmodernizmo mirtis?

Iš PILOTAS.LT
Almantas Bružas rašo:

Architektūros teoretikas Ch. Jencksas kadaise paskelbė, kad moderni architektūra mirė 1972 metų liepos 15 dieną, 15 val. 32 min. Būtent tuomet, kai Amerikoje buvo pradėti griauti modernaus gyvenamojo kvartalo Pruitt Igoe daugiabučiai namai (arch. M.Yamasaki). Gali būti, kad greitai jau galėsime fiksuoti ir tikslų postmodernizmo architektūros mirties laiką. Mat pietiniame Londone susiruošta griauti  Marco Polo namą, 1987 metais čia pastatytą pagal postmodernisto architekto I.Pollardo projektą.

KONSTATUOJAMA POSTMODERNIZMO MIRTIS
Pastaruoju metu užsienio meno kritikai bei kultūros apžvalgininkai bemaž choru konstatuoja postmodernizmo meno mirtį. Vienu pirmųjų iš jų buvo kultūros kritikas A.Kirby’is, 2006 metais angliškame žurnale „Dabartinė filosofija“ („Philosophy Now“) išspausdinęs esė apie postmodernizmo pabaigą(„The Death of Postmodernism and Beyond“). Visai neseniai tokią pat ateitį postmodernizmo menui be užuolankų konstatavo Londone surengta paroda „Postmodernizmas – stilius ir žlugimas 1970-1990“ (angl. „Postmodernism – Style and Subversion 1970-1990”), Viktorijos ir Alberto (V&A) muziejuje veikusi iki pat šių metų sausio 15 dienos.
Svarbiu postmodernizmo galo įrodymu architektūroje, atrodo, turėtų tapti jau surežisuota liūdna Londono Marco Polo namo trumpos istorijos pabaiga.

GRANDIOZINIO ŽINIASKLAIDOS CENTRO NEBELIKS
Grandiozinį pilkų ir baltų horizontalių juostų marmurinių sienų su tonuoto stiklo

intarpais biurų pastatą „Marco Polo House“ (arch. I.Pollardas) 1987 metais Londone pasistatė kompanija „Marcopolo Satellites“. Vėliau šiame 14.600 m² ploto psiaudoklasicistinės architektūros objekte įsikūrė televizija „British Satellite Broadcasting“ (BSB), laikraštis „The Observer“. O BSB susijungus su „Sky“, jame įsikūrė televizinės prekybos kanalas „OVC“, kitos žiniasklaidos kompanijos. Beje, statinys gerai matomas iš greta prabėgančių trasnporto magistralių.
Kaip praneša Londono urbanistinės plėtros žinių portalas lookwestlondon, nekilnojamojo turto vystymo kompanija „Marcus Cooper Group“ jau yra suderinusi šios  teritorijos konversijos projektą, kuris jau įgavęs konkretų pavidalą. Nugriovus postmodernistinį Marco Polo namą, bus įrengtas 456 būstų daugiaaukštis gyvenamasis kvartalas. Čia taip pat bus 1,200 m² ploto komercinė erdvė parduotuvėms, kavinėms, restoranams, biurams. Planuojamas ir naujas pėsčiųjų takas bei vieši sodas, kiemas, vaikų žaidimo aikštelės.

VISUOMENĖ NEBESUPRANTA?
Architekto I.Pollardo suprojektuotas Marco Polo namas britų buvo pravardžiuojamas postmodernistine nesąmone ir kitais panašiais epitetais. Tačiau tai greičiau ne nevykusios pastato architektūros, bet išsikvėpusios pačios postmodernizmo ideologijos pasekmė. Atrodo, šį ne tik jau yra išsisėmusi ir nebeatitinka nūdienos realijų, bet jau ir morališkai pasenusi, daugeliui nebesuprantama.
Be abejo, postmodernizmo ideologija XX antrojoje pusėje suvaidino ryškų vaidmenį architektūros istorijoje. Būtent postmodernizmas padėjo architektūrą ar atskirus jos elementus pamatyti tarsi iš šalies, be perdėto rimtumo ar profesinių kompleksų. Nugriautas Marco Polo namas būtų dar vienas ryškus ženklas, kad postmodernizmo architektūrai šiuolaikiniame pasaulyje ateitis daugiau nei miglota.

GK pastabėlė:
o ką darysime su MUZIKA? Juk šioje srityje taipogi nestinga Pruitt Igoe garsiadėžių. Postmodernizmas buvo puiki galimybė absoliučiai nieko bendra su muzika neturintiems diletantams pareikšti apie savo niekingą egzistenciją, visą tai pateikiant su labai rimtu veidu ir begaliniais filosofiniais bei estetilozoginiais išvedžiojimais. Nutolusi nuo kultūros ir menų visuomenė nebesuprato, kad tai tik liūdnai pagarsėjusių finansinių piramidžių MMM ar "Sekundė" atitikmuo mene, kuriose "meniniai" procentai dabar atsiraugia "indelininkams" dvasinės kultūros bankrotu. Tad jei tikrai galime kalbėti apie postmodernizmo mirtį, girdime bene geriausią naujieną Vėlykų išvakarėse. Beje, postmodernizmas atliko ir vieną gerą dalyką - rimtus ir tikrus menininkus išmokė drąsiau ironizuoti iš šiuolaikinių stereotipų ir šaipytis iš dabartinės visuomenės interesų.
2012-03-22

Istorinio filmo "Herkus Mantas" muzikos sukūrimo istorija - interviu savaitraštyje "KRAŠTO NAUJIENOS"

LIETUVOS RYTAS: Dar vienas filmas apie M.K.Čiurlionį?

Verta paminėti: