KITAIP / ANEW
Beveik kasdien - akimirka iš nutolusių metų:
15. Gastrolės... 1930...
Mano senelis Ričardas Lechavičius (stovi su lietpalčiu ant rankos) buvo Birutės pulko karinio orkestro kapelmeisteris ir grodavo ne tik rikiuotėse, bet vykdavo su koncertais į kitus miestus. Vasarą grodavo Palangos kurhauze... Nuotrauka padaryta vienos tokios išvykos metu.
14. TV "Kontrapunktas", 1981...
Ši Zigmo Gružinsko nuotrauka užfiksavo pokalbį su žymiu kino muzikos kompozitoriumi Eduardu Artemjevu ciklinėje Giedriaus Kuprevičiaus laidoje "Kontrapunktas". 1981 metai, Lietuvos TV.
13. Automobilistas, 1934...
Gi šioje nuotraukoje mano tėvas Viktoras Kuprevičius taiso savo automobilį, su kuriuo išvažinėjo visą Lietuvą, su kolegomis muziejininkais dalyvaudamas folklorinėse ekspedicijose. Buvo prisiekęs automobilistas, vairavo nuo 1926 metų. Tuomet Kaune buvo vos kelios mašinos. O ir ši pažymėta 418 numeriu - nedaug tuo metu mašinų buvo Lietuvoje. Tiesa, nebuvo jos tokios brangios, tačiau mūsų žmonės į naujoves iki dabar žvelgia labai konservatyviai.
12. Pavasaris ant tvoros, 1956...
Netikėtai iš nuotraukų dėžės iškrito mzžytė nuotraukėlė, kurioje keturi mūsų gatvės vaikai sėdi ant tvoros ir laukia pavasario - pusbrolis Liudas, kaimynai Vytukas, Vitolis ir Arūnas, ilgą laiką dirbęs svarbiausiuoju ūkininku Druskininkuose... Už jų - mūsų kieme dėdės Leonardo Lechavičiaus pasodintas ąžuolas su Tėvo įkeltu inkilu. Dabar tas ąžuolas jau du kartus už nemą didesnis ir jo liemens neapimt... [2013 03 28]
11. 2008, skriski Lietuvėlėn...
Netikėtas Veronikos Povilionienės projektas NAMO sutelkia dėmesį į didelį mūsų skausmą - totalinę emigraciją. CD išleista 2008 metais ir joje yra mano daina "Skriski, skirski Lietuvėlėn, tu gandreli baltas..." iš miuziklo "Devynbėdžiai". Eilės Kazio Sajos...
10. 1999, Seimas...
1999 gegužės 4 diena. 13 valandų 10 minučių. Tą dieną ir valandą Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurta neformali "Giedrių frakcija", kurią sudarė keturi Giedriai - Kaukaitė, Bulotaitė-Jurkūnienė, Kazimierėnas ir Kuprevičius. Įvyko autorių dailės kūrinių parodos atidarymas, mudviejų su Giedre koncertas ir puikus seimūniški pietus. Juokingiausia buvo stebėti tuos Seimo narius, kurie neturėjo jumoro jausmo ir galvojo, kad dabar dar viena polirinė jėga atsirado jiems nežinant... [2013 03 25]
9. 2006, derinimas...
Šioje archyvinėje nuotraukoje regime vieną iš Kauno kariliono varpų derinimo staklėse Olandijoje, Royal Eijsbouts gamyklos ceche. Derinimas įmanomas tik toną keliant aukštyn. Ši alegorija taikitina ir kitose gyvenimo srityse: skaidryn, šviesy, pirmyn. [2013 03 24]
8. 1955, Velykos?..
Gal šis mano vaikiškas 1955 metų piešinukas greičiau pavasarį prišauks, o tai jau labai išsiilgome... [2013 03 23]
7. 1928, Kaunas...
Mano senelė Sofija Lechavičienė buvo ilgametė vieno pažangaus vaikų darželio vedėja ir auklėtoja. Šioje 1928 metų nuotraukoje užfiksuota vaikų šventė Kaune. Kai žiūrėsite padidintą fotonuotrauką, kariška unoforma pasirengęs mano senelis Ričardas Lechavičius, dešiniau stovi jo žmona (su kepuraite), dar už vienos moters į dešinę - mano Motina... [2013 03 21]
6 . 1931 ...
Mano Motina, Regina Lechavičiūtė-Kuprevičienė baigė garsiąją Kauno Meno mokyklą, kur įgijo grafikės specialybę. Išliko daug nedidelių smagių darbelių. Reprodukcijoje - viršelis knygai, 1931 metai. [2013 03 20]
5 . 1986 , Kaunas ...
Mano Tėvo Viktoro Kuprevičiaus pokalbis po varpų muzikos koncerto su dainininke Terese Chmieliauskaite, nuoširdžia lietuviškos muzikos atlikėja, nuolatine daugelio kamerinės muzikos koncertų dalyve. Ji - daugybės Tėvo ir mano dainų, tame ir visiškai naujų - atlikėja. [2013 03 19]
4 . 1930, Palanga...
Ant valties galo sėdi mano Motina, Regina Lechavičiūtė_Kuprevičienė, viduryje - senelis Ričardas ir Birutės pulko kariūnas. Kasmet gusarų pulko pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam vadovavo senelis, vasaros mėnesiais vakarais grodavo dabar sudegusiame ir niekaip neatstatomame kurhauze. Motinos brolis Leonardas plaukiodavo su jachta mariose, o Motina su draugėmis pusdienį praleisdavo paplūdimyje. Tuo metu ji jau mokėsi Kauno Dailės mokykloje ir Palangoje susirinkdavo pulkelis bendraklasių. Atostogos Palangoje tuo metu buvo tarsi privalomos. [2013 03 18]
3. 1977, trys kompozitoriai...
Šioje 1977 metų archyvinėje nuotraukoje užfiksuotas trijų kompozitorių pokalbis Kauno Viešoje bibliotekoje, kur vykdavo tradiciniai muzikiniai antradieniai. Man iš dešinės sėdi Eduardas Artemjevas, vienas ryškiausių kino muzikos kūrėjų, dirbęs su pačiais žymiausiais rusų režisieriais Andrejumi Končalovskiu, Nikita Michalkovu, Andrejumi Tarkovskiu. Mano vadovaujama grupė ARGO grojo jo muzikos fragmentus iš kino filmo "Stalkeris". Viešnagė Kaune buvo neįprastas įvykis, nes Tarkovskio filmai tuo metu nebuvo itin geidžiami. Prie Eduardo sėdi vienas pirmųjų pažangaus lietuviško minimalizmo autorius Mindaugas Urbaitis, kurio dėka aš atradau Gintarę Jautakaitę - ji jau dainavo Mindaugo labai mielas daineles. Yra išsaugotas to susitikimo garso įrašas. Gal kada kas ras noro giliau su tos epochos kultūriniu gyvenimu susipažinti ne vien iš laikraščių...
[2013 03 17]
2. Marionečių teatras, 1937
Lietuviškų marionečių teatro įkūrėjas - žymus prieškario dailininkas Stasys Ušinskas .
Pirmą spektaklį su savo lėlėmis S.Ušinskas sukūrė 1936 metais pagal rašytojo Antano Gustaičio pjesę “Silvestras Dūdelė ”. Tai istorija apie daktarą Dolitlį. Be paties Silvestro Dūdelės veikia jo tarnaitė Barborėlė, taip pat Katinas Murkelis, Vištelė Kikirėkė, Ožys Barzdelaitis, Šunelis Lapkus ir kt. Muziką spektakliui sukūrė Viktoras Kuprevičius. [2013 03 16]
1. 1948 metų nuotrauka...
Vartydamas Viktoro Kuprevičiaus archyvą radau Kauno kariliono bokšte padarytą nuotrauką, kurioje mano Tėvas skambina varpais. Kitoje nuotraukos pusėje jo ranka užrašyta: 1948 metai. Privačiuose pokalbiuose girdėjau, kad nereguliariai, kartu su kitais muzikantais karilionu skambino ir tarpukaryje (plačiau čia ). Įdomi detalė - nuotrauka padaryta ant Agfa fotopopieriaus. Įdomu, iš kur sovietų valdymo metais Kaune buvo toks popierius? Gal dar užsilikęs nuo vokiečių laikų? Tad pilnai tikėtina, kad nuotrauka daryta dar anksčiau... Gal kas atsilieps patikslindamas? [2013 03 15]
Gyvenu Kaune jį aplenkdamas, tiksliau, tą jo dalį, kuri man neįdomi, sumenkusi ir paskendusi politinėse rietenose, pinigų dalybose, ambicijose, nekompetencijoje ir absurde. Yra kitas Kaunas, kuris visą laiką turtingas, intriguojantis, sveikas ir perspektyvus. Gerai pasakyta Šventajame Rašte apie nudžiūstančius vynuogynus. Argi reikia gaišti laiką ir eikvoti emocijas stebint, kaip tas valdžios vynuogynas džiūsta? Jokia valdžia, jei ji nesukelia karo, nepajėgi suardyti stiprių darinių – istorijos, papročių, dorovės, dvasinės jėgos ir ryžto. Gyvenu toje Kauno dalyje, kurioje nėra nežinia kokioje realybėje gyvenančių ir veikiančių merų, departamentų direktorių, specialistų, auditorių, kreditorių, prokurorų, bankininkų, šilumininkų, krepšininkų, paveldosaugininkų ir t. t. Visi jie geri, bet iš kitokio, ne mano Kauno. Ne iš Maironio ir Herbačiausko, Gruodžio ir Karsavino, ne Grušo ir Samulevičiaus. Netgi ne iš Bartulio ir Patacko, Vilpišausko ir Martinaitytės, Kavaliausko ir Gimberio... Daug jų yra manajame Kaune, visų neišvardysiu. Mano Kaunas dar labai didelis, bet plečiasi ir kitas, kuriame skleidžiasi ne maironiškoji Jaunoji Lietuva, o prastumas, siauragalvystė, minties sąstingis, begalinės baimės ką nors nuveikti, įgyvendinti, užbaigti. Eidamas šaligatviu regiu jau ne savo Kauną ir tą, kuriame dar žaliuoja mūsų sode pasodintas ąžuolas, kuriame aplipęs purvu stovi kariliono bokštas be nulipusio iš nišos Kario. O kaip jo dabar reikia! Deja, Kario sugrįžimas taip pat priklauso nuo to Kauno, kuriame manęs jau nėra, to, kurio ponija susirenka kaip į prievolę pašvęsti Vasario ar Kovo nepriklausomybių, pasidžiaugia nustekentais kultūros kolektyvais, pasiklauso tų pačių patriotinių dainelių, atsistoję ir vos lūpas judindami sugieda himnus. Paskui, gal juokais, gal rimtai, nusipirkę „tarybinių dešrelių“, valandų valandas praleidžia klausydami „Russkoje radio“ arba neatsižavi LNK kakadūkinimais ir „častuškas“ primenančiomis dainelėmis, kurios dar, ačiū Kalbos įstatymui, dainuojamos lietuviškai. Ne, tas Kaunas ir toji Lietuvos dalis – ne mano...
//iš savaitraščio NEMUNAS, 2013 03 07//
Teatras jau rengiasi pavasario
operos ir baleto premjeroms
ELTA
2013-01-30
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė jau pradėjo repetuoti Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“, kurio premjera numatyta gegužės 24 d., o sausio pabaigoje operos solistai susirinko į pirmąją Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ repeticiją. Šios operos premjera įvyks kovo 22 dieną.
Repetuoti „Lohengriną“ pradėjo ir LNOBT orkestras. Pasak pagrindinio šio spektaklio dirigento, LNOBT muzikos vadovo Roberto Šerveniko, R. Wagnerio muzika reikalauja išskirtinio orkestro susitelkimo, be to, ir apimties požiūriu „Lohengrinas“ - didelė opera. R. Šervenikas šio kompozitoriaus veikalą, skirtą R. Wagnerio metams, diriguos pirmą kartą.
Spektaklį statysiantis garsus latvių režisierius Andrejas Žagaras savo, kaip režisieriaus, karjerą 2003 metais kaip tik ir pradėjo savo vadovaujamoje Latvijos nacionalinėje operoje inscenizuodamas R. Wagnerio „Skrajojantį olandą“. Pasak A. Žagaro, lemtingas sutapimas, kad lygiai po 10 metų, sukūręs jau septyniolika operos spektaklių, Vilniuje jis vėl grįžta prie R. Wagnerio, o apskritai šiais metais jo laukia net keturi šio kompozitoriaus operų pastatymai - Vilniuje, Bratislavoje (LNOBT „Lohengrinas“ yra koprodukcija su Slovakijos nacionaliniu teatru), Maskvoje ir Prahoje.
Pagrindinį Elzos vaidmenį operoje rengia Sandra Janušaitė, Ortrūdą dainuos Inesa Linaburgytė. Lohengrino vaidmenį repetuoja Vytautas Kurnickas ir patyręs R. Wagnerio atlikėjas iš Vokietijos Ferdinandas von Bothmeris. Spektaklyje taip pat dainuos Dainius Stumbras, Sigutė Stonytė, Egidijus Dauskurdis ir kiti solistai.
Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ repeticijų pirmajame etape spektaklio choreografas Robertas Bondara (Lenkija) atrinko vaidmenų atlikėjus ir pradėjo intensyvų darbą su solistais ir kordebaletu. „Čiurlionis“ bus šiuolaikinės estetikos spektaklis, pavyzdžiui, bus šokama be puantų. Pagrindinius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos vaidmenis rengia Greta Gylytė, Olga Konošenko, Anastasija Čumakova ir Inga Cibulskytė bei Martynas Rimeikis, Marius Miliauskas ir Eligijus Butkus.
Sausį dvi pirmąsias „Čiurlionio“ repeticijas surengė ir R. Šerveniko vadovaujamas teatro orkestras, kad baleto muzikos autorius G. Kuprevičius turėtų laiko korektūroms. Orkestras prie intensyvių „Čiurlionio“ repeticijų grįš po „Lohengrino“ premjeros kovą ir R. Wagnerio savaitės balandį.
LNOBT repertuare šį sezoną - 15 operų, 3 operetės, 20 baletų ir 7 koncertai. Iki paskutinio sezono taško gegužės 26-ąją teatro didžiojoje ir kamerinėje scenose planuojami 153 renginiai.
Baleto statytojas Robert Bondara ir dailininkės Diana Marszałek, Julka Skrzynecka
Muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas
Choreografas Robert Bondara (Lenkija)
Scenografijos ir kostiumų dailininkės Diana Marszałek, Julka Skrzynecka (Lenkija)
Šviesų dailininkas Maciek Igielski (Lenkija)
Video projekcijų dailininkė Ewa Krasucka (Lenkija)
Beata Baublinskienė: Kuprevičiaus metai
p.s. Nuoširdžiai dėkoju kolegei už padrąsinimus ir vertinimus, kurie mane maloniai įpareigoja
info@giedriuskuprevicius.lt
libretas
išeities taškas...
žodis po...
ATGARSIAI. Dėkojame autoriams!
"Leidomės į neįprastą kelionę..."
Santara
Spektaklio muzika daugiabriaunė. Tiksliai ją apibūdina pats autorius sakydamas, jog tai „motyvas iš Čiurlionio ir tolesnė mano kalbėsena". Toji „tolesnė kalbėsena" - įtaigi, prisodrinta puikių kulminacijų, gyvybingų ir išradingų ritmų, žėrinčių orkestrinių spalvų.
Alina Ramanauskienė, Nemunas
Psychologiczna, momentami wręcz intymna sztuka powstała na podstawie jakże niecziurlionisowskiej muzyki Giedriusa Kuprevičiusa, napisanej przed kilku laty na 100. rocznicę śmierci artysty
Walenty Wojniłło, Wilnoteka.lt
Kūju per sovietinio granito plokštę, gulinčią ant Čiurlionio kapo, pasidarbavo baleto „Čiurlionis“ (LNOBT) autoriai - kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir choreografas Robertas Bondara.
Skaidrė Baranskaja Menų faktūra
Savižudiška Lietuva gavo dar vieną savižudišką spektaklį. Simbolinė Čiurlionio vertikalė, su kuria mes visi tapatinamės, kuri įaugo mums į kraują, tapo horizontalia nelaimėlio istorija.
Jūratė Visockaitė, Literatūra ir menas
Giedriaus Kuprevičiaus baletas „Čiurlionis" — asmeniškas kompozitoriaus žvilgsnis j menininką, kurio pečius slegia Lietuvos kultūros tapatybės našta.
Helmutas Šabasevičius, Literatūra ir menas
Naujas veikalas pristatomas kaip lietuviško baleto premjera. Kas lemia jos lietuviškumą? Čiurlionis? Kuprevičius? Šiuo atveju, manau, labiausiai – atvirai problemiška, bet iš mirties taško pajudėjusi Lietuvos baleto situacija ir faktas, kad baletas sukurtas konkrečiai mūsų teatrui, jo šokėjams ir žiūrovams
Audronė Žiūraitytė, 7 meno dienos
Nauja opera (!?- gk) naujas žvilgsnis
Gintarė Minkevičienė, Vakaro žinios
Muzikologė Živilė RamošRamoškaitė "Čiurlionį" pavadino vienu labiausiai pavykusių G. Kuprevičiaus darbų muzikiniame teatre.
Vita Mozūraitė, Lietuvos Rytas
KLASIKINĖ MUZIKA tiesiai iš New York: WQXR FM veikia nuo 1936. Puiki muzika ir kokybė. Beje, programų vedėjai dažnai labai sumaniai ir profesionaliai improvizuoja apie teikiamus klausyti kūrinius, pateikia įdomių ir nežinomų faktų. Tai parodo, kokio rango specialistai dirba programoje.
CLASSICAL COMPOSER
DATABASE
PUIKUS IR NEMOKAMAS ĮRANKIS DIRBANTIEMS SU NATOMIS:
Ši programa jau išversta į lietuvių kalbą! Musescore
Music Dictionar
KTU radio
APLANKYKITE
MANO
BIČIULIUS
PILOTAS.LT