QOU VADIS?
...Kai aptikau, kad žmogžudį garbinančių grupė viename socialiniame www tinkle vienyja virš 43000 (!) lietuvių, mane apėmė siaubas. O kai po savo Žalgirio mūšio jubiliejui skirtos oratorijos (kokia ji bebūtų - bloga ar gera) radau tik du atpasakojamo pobūdžio straipsniukus dienraščiuose, o apie kolegų Vidmanto Bartulio ir Antano Kučinsko tai pačiai progai skirtų kūrinių ir nei vienos, tai mane apėmė antras siaubas su klausimu - kur mes gyvename ir kokia tuomet turi būti viso mūsų kūrybinio darbo motyvacija? Juk beraštė, buka ir pikta minia kilus bent mažiausiai suirutei tampa nevaldoma. Treningas vis dar tautinis lietuvio kostiumas, išsilavinimas nepageidautinas, kultūrinis lygmuo tragiškas (net jaunieji menininkai intelektualia prasme vis skurdesni - tai juntu su jais bendraudamas). Ką daryti? Tai turėtų būti dabar esminis dabartinės vyriausybės ir mąstančios, bet nesislapstančios visuomenės rūpestis. Kas iš tų pinigų, jei nėra intelekto, kultūros, mokslo, jei tie pinigai patenka tik paikų didžiūnų gerbūvio puotoms rengti. Vis dažniau, pabudęs iš kokio rytinio sapno galvoju - jei būtume su žmona jaunesni, emigruotume. Galėčiau kaip Tomas Venclova ar Leonidas Donskis iš toliau visus mokyti, barti. Bet nevažiuoju ir nevažiuosiu. Man Lietuvoje įdomu, gera, turiu daug svarbių darbų. Matau, kaip pluša mano dar čia likę kolegos. Čia mano protėvių, tėvų namai, šeima, anūkai, kūryba, kuri vis dar pastebima - gal ne žurnalistų, menotyrininkų, bet vis dar neabejingų mūsų menams žmonių. Jie ir palaiko, padrąsina. Štai kodėl neužsiregistravau socialiniame Facebook'e ir neskaitau internetinių komentarų,kuriuos užgrobė pikti, pagiežingi ir pagarbą tėvynainiams, Tėvynei ir Kalbai praradę raseivoz, štai kodėl šioje svetainėje nėra galimybės išsakyti savo nuomonės apie autorių ir jo darbus. Man svarbu su klausytojais susitikti GYVAI, regėti jų veidus, girdėti jų žodžius, ginčytis po koncertų, paskaitų, pasikalbėti susitikus nepažįstamą žmogų funikulieriuje ar tiesiog gatvėje...Mano motyvacija šiame keistame krašte lieka ta pati - VILTIS ir ją lydintis kantrus DARBAS.

Kas išgelbės lietuvišką komercinį radiją?
O kas - Nacionalinį?

Deja, turiu konstatuoti visišką nacionalinio transliuotojo išsikvėpimą - vakare eteryje belieka tik visada puikiai girdimą "russkoje radio" ir komersantai. Tyli "Klasika", tyli pirmoji programa. Vasara? Nėra pinigų? O gal susirūpinimo, atsakomybės, įniršio, jėgos, noro, išradingumo, patriotizmo, reiklumo, tvirtybės, principų, kovos, meilės, nuoširdumo?...Taip, LRT dirba daug žmonių, gal net per daug, kad tie, kurie dirba, būtų tinkamai pagerbti ir saugomi. Negaliu kalbėti apie visas programas, bet koks skurdas ištiko muzikines laidas! Vien retro, skubokai paruošti koncertai, nesutvarkytos transliacijų įrašų kopijos, banaliausia lietuviška estradėlė be jokio ryšio su šalia esančiomis laidomis. Nežinau, gal esu klystantis ir perkaitęs nuo karščio niurzga, bet intensyviai nardant po įvairių valstybių kultūrai skirtas radijo stotis randu nepaprastai įdomių dalykų. Juk mūsų radijo fonoteka labai turtinga, įvairi, belieka tik rimtai parengti laidas. Kas tą turi dalryti? Ogi vadovų įpareigoti žmonės. Jų nėra? Klauskim kitaip - gal vadovų nėra? Regiu, kaip žinomi radijo vardai iš vienos stoties migruoja į kitas. Migruoja iš LRT. O į ?.. .Žinoma, yra visokių trikdžių, sunkumų, krizių, stygiaus, bet ar pirm to nežygiuoja išsikvėpimas? Turėjau puikią poziciją "Kultūros savaitėje", dabar pasiprašęs atostogų. Jau yra minčių dėl "Komentarų" tęsimo rudenį. Tačiau kintanti LRT filosofija, turinys ir kokybė verčia labai abejoti mano ketinimų prasme. Tasai iš komercinių radijo laidų persimetantis prastumas mane labai neramina. Argi viskas turi būti orientuota tik į patį primityviausią, paikiausią klausytoją? Argi kitokių visoje Lietuvoje nebeliko? Netiesa! Jų labai daug, bet jie nuo tokio radijo nusigręžia. Kam tada kalbėsiu, savo skaudulius, savo džiaugsmus dėstysiu? Tuo labiau, kad būsimų komentarų forma reikalautų tam tikro klausytojo intelektualumo. Po šio atodūsio pažvelkime į kitą pusę:

taigi -

Lietuvos komercinės radijo stotys: bankrotas ar permainos?

Žinia, kad mūsų komercinis radijas turi vis mažiau klausytojų yra gera žinia dar nenukvakintiems klausytojams, kurių, kaip aiškėja, Lietuvoje dauguma. Tik beraštis, beklausis ir bemąstis žmogėnas gali dienų dienas klausyti viso to marazmo, kuris liejasi iš daugumos komercinių radijo siųstuvų. Pabodę žaidimai, kvaili juokeliai, dovanėlės ir žargonu plepančių vedančiųjų poteriai seniai veda į neviltį. Kodėl? Ogi todėl, kad bemaž visas komercinio radijo (o pamažu net ir nacionalinio transliuotojo) kūrybinis personalas, laidų prodiusavimas ir redaktoriavimas pateko į diletantų ir mažai ką modernaus radijo filosofijoje išmanančių rankas. Mistinis “formatas” tapo dogma, kuri man labai primena madų demontravime dalyvaujančias manekenes, kurioms kategoriškai uždrausta šypsotis – jų veidai privalo būti “formate” – kieti, beprasmiai ir iki įkyrumo vienodi. Dabar, kai vis daugiau klausytojų nebesiklauso radijo, o klausytojai juos sudominusią muziką randa intenete, sumažėja ir pinigėliai, kuriuos dar neseniai dosniai dalino reklamos užsakovai. Kas laukia komercinių radijo stočių? Dauguma jų sunyks, kitos paliks tik muzikos transliacijas be jokių tekstų, trečios… Štai su tomis trečiomis ir turėtų įvykti esminės pertvarkos. Tikiu, kad tų stočių savininkai (jei jie dar kiek mąsto) turėtų pažvelgti į savo turtą ir jo valdymą visai nauju rakursu. Čia nenoriu “pardavinėti” savo idėjų. Jų pilnas internetas. Belieka tik atsirinki, adaptuoti, surinkti naujas komandas ir pirmyn. To ir linkiu.

iš minčių
asmeniniam Rūpintojėliui

6.

Lietuvoje karalienei Bonai Sforzai vėl nebūtų vietos: permainos šiame sarmatų krašte įmanomos tik ekstremalių apystovų akivaizdoje.

5.

Po metinio Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimo beveik nesigirdi pozityvių vertinimų. Štai keturi savimi patenkinti politologai be jokių argumentų, lyg kokie menotyrininkai, visą valandą kalba apie emocijas, nuotaikas, įspūdį, lyg tasai pranešimas būtų kokia pjesė balsui be pritarimo.

4.
Neseniai grįžau iš Italijos. Trumpa tai buvo kelionė – per keturias dienas su žmona aplankėme trys miestus: Milaną, Florenciją ir Veneciją. Milano Teatro alla Scala žiūrėjome Richard‘o Wagner‘io operą „Reihngold“ (trilogijos „Der Ring des Nibelungen“ prologą, pirmoji premjera įvyko 1869 metais Miunchene):....

3.
Kodėl mano improvizacijų vakare nebuvo anšlago? Šis "nekuklus" klausimas jokiu būdu nėra priekaištas organizatoriams - reklamos buvo pakankamai. Čia subėgo dvi priežastys:....

2.
Vilnius visai išėjo iš proto! Nebesuvokiu, dėl ko ir kodėl, kas ir kam tos nesibaigiančios aistros ir smulkmės, apėmusios visą miestą ir visus jame susispietusius piliečius. Dar seniai taip bebuvo.....

1.
Vis dažniau, Bičiuli, pradėdamas naują kūrinį aš mąstau apie to darbo gelmės dydį - koks jis turi būti šiandienos klausytojui?....

P R A Š Y M A S
cituojant (ypač žiniasklaidoje) ar naudojant šioje svetainėje skelbiamus tekstus ir kūrinius būtina susisiekti su giedrius.kuprevicius@gmail.com

SAVAITĖS KŪRINYS

Banginio daina


VERTA!


BŪSIMASIS STUDENTE!
Dar yra laisvų nemokamų vietų studijuoti muzikos technologijų paslaptis Kauno technologijos universitete Humanitarinių mokslų fakultete, kuriame dirbu dekanu. Visa informacija KTU tinklalapyje ir ČIA
PASKUBĖKI !




KLASIKINĖ MUZIKA tiesiai iš New York: WQXR FM veikia nuo 1936. Puiki muzika ir kokybė. Beje, programų vedėjai dažnai labai sumaniai ir profesionaliai improvizuoja apie teikiamus klausyti kūrinius, pateikia įdomių ir nežinomų faktų. Tai parodo, kokio rango specialistai dirba programoje.

PROGRAMA