s a v a i t ė s m i n t e l ė

Aukštuomenė menininko protestą priima kaip įžeidimą, gi kiek vėliau - kaip pramogą
KITAIP / ANEW
KULTŪROS ŽURNALAS / CULTURE MAGAZINE


Besidomintiems J.S.Bach muzikos gelmėmis


Verta skaityti
Po smagaus susitikimo VDU Rektorate, kuriame aštuntą kartą įteikiau Viktoro Kuprevičius stipendiją - šį kartą Kauno kultūrą tyriančiai studentei Anai Kočegarovai už bakalauro darbą "Tarpukario menininkų gyvenamieji namai Kaune", iš Rektorias Zigmo Lydekos rankų gavau dovaną - profesoriaus Zigmanto Kiaupos knygą KAUNO ISTORIJA (I tomas). Nuostabi publikacija - skaitau kaip detektyvą. Apmaudu, kad dabartinė Kauno istorija pasiliks istorijoje skurdi ir nelabai graži, bet ką jau bepadarysi - tinkami praeities pavyzdžiai, deja, neįkvepia...
Ar bus Kauno menininkų streikas?
Gavau tokį grėsmingo turinio Kauno miesto tarybos nario Povilo Mačiulio [ +370 674 49887 povilas.maciulis@gmail.com ] e-laišką:

"Laba diena gerb. kultūros ir meno atstovai,

šį antradienį Kauno miesto savivaldybės vadovai susitiko su Kauno meno kūrėjų asociacijos nariais. Vakar dienraštyje „Kauno diena“ pasirodė savivaldybės užsakytas ir apmokėtas straipsnis, kuriame teigiama, kad pasirodžiusi informacija apie mažinamą miesto kultūros biudžetą yra dezinformacija.
Persiunčiu Jums 2012 metų miesto biudžeto projektą, kurį praėjusią savaitę gavau iš Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus. Biudžeto ištrauką pateikiu žemiau:

Įdomu, kuo visa tai baigsis... Tyla? Streiku? Kompromisais? Neilgai belieka laukti...



Įgijome ar prarandame?[2011 12 12]
Lietuvos televizijų prodiuseriai surado aukso gyslą - šokių duetai ir dainininkų varžytuvės. Iš užjūrio ir Europos televizijų atkeliavę taip vadinami šou formatai mūsų neišrankiai ir tarp korupcijos bei pramogų nardančiai publikai patiko ir tapo neatsiejama dvasinio nykumo dalimi. Patrauklūs skandalai gyvame eteryjei, girtų replikos, ligų ir traumų kronika, skyrybos, suknelės, kelnaitės, užkulisinės intrigos ir pan. tapo gražiu "papildu" politikos šou ir kitokiems, nieko su tikra kultūra ir vertybėmis neturintiems niekams mūsų padangėje. Dabar į tą balą įvilioti ir taip vadinamos aukštosios kultūros nariai, ir visų pirma - dainininkai. Štai jau varžosi dėl prizo profesionalas su mėgėju, balsis su bebalsiu. O ką? Dabar visi menininkai, visų saviraiška yra demokratijos dalis. Bet ne apie tai čia. Pripažinkime, kad "Triumfo arka", kuriai kol kas konkurentų nebėra (nors šių metų sezonas rodo, kad arka byra), išpopuliarino keletą tikrai labai ryškių menininkų. Išpopuliarino, bet neišūgdė. Jie atėjo į Arką jau subrandinti, suformuoti. Grupė talentingų dainininkų per trumpą laiką tapo žinomi visoje Lietuvoje, juos pamilo. Ir pradėjo kviesti dainuoti į visus miestelius, kaimelius, balius, vakarėlius, korporatyvus, gimtadienius, ponių vakarus, atidarymus ir uždarymus. Taip, jauniems ir karjerą pradedantiems reikia pinigų, tačiau dabar vyksta man nesuvokiamas dalykas - kas iš tų didelių (jeigu tai iš tikrųjų taip) pinigėlių, kai per keletą metų jauni dar stiprūs balsai bus negailestingai išnaudoti, suvargs be laiko ir geriausiu atveju tiks tik trumpiems pasirodymams pramogaujančiai restoranuose publikai. Stebiu, kaip greitai puikūs vokalistai parsiduoda verslui, pagundoms, greitam ir lengvam uždarbiui. Kodėl operų teatrai (o dabar jų Lietuvoje jau keturi) nesudaro jaunimui sąlygų išsiversti iš taip vadinamų chaltūrų vergijos? Reikia juos apsaugoti, globoti.. Stebiuosi, kad turėdami tokius vokalinius davinius, mūsų TV šou laureatai taip ir nesiryžta tęsti studijų pripažintose pasaulio vokalo mokyklose. Kaip tuomet jiems ten tapti žinomais, užkariauti pasaulio teatrus, koncertų sales? Per koncertukus parapijų vakarėliuose? Dainuoti daineles gali daug kas, tačiau kokia mūsų operos solistų kaitos būklė? Galvoju (ir žinau), kad tai tik teatrų vadovų požiūrio klausimas. Vadybos klausimas. Dar ir valstybinis klausimas.

Čia nevardinu šiose trumpose įžvalgose visiems gerai žinomų vardų, bet jei nors vieną mintyse ištarėte, vadinasi, neklydau išsakydamas savo nerimą.

Knyga apie Lietuvos rock'ą

Mindaugas Peleckis praneša malonią žinią:

Sveiki,

2011-aisiais, praėjus pusšimčiui metų nuo lietuviško roko atsiradimo, išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija. Tiesa, tai – pirmasis toks bandymas, todėl platus skaitytojų ratas, kuriam ši knyga skiriama, neturėtų būti labai griežtas jį vertindamas.

Enciklopediniame, tačiau gyvai parašytame leidinyje – apžvalginiai straipsniai, interviu su žymiais muzikantais, esė, pamąstymai, prisiminimai, daugiau kaip 1500 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai bei paminėjimai. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis ir šiuolaikinėmis fotografijomis, kitomis iliustracijomis. Joje dėmesys skiriamas visoms roko plačiąja prasme atmainoms: kalbinami ir 1960-aisiais, ir 2011-aisiais susikūrusių grupių atstovai. Taip pat trumpai pristatoma ir kaimyninių šalių roko istorija, lyginama su lietuviškąja.
Esminė knygos idėja - roko muzikos negalima atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!

Plačiau apie knygą ir kaip ją įsigyti

2011 08 10

Kūrybinės naujienos
Prieš pusmetį virtuozas smuikininkas Vilhelmas Čepinskis pasiūlė man parašyti koncertą smuikui ir orkestrui. Idėja pasirodė įdomi ir trijų dalių koncertas "UNO e TUTTI" jau įteiktas atlikėjui. Kūrinys dedikuotas Vilhelmui Čepinskiui. Kadangi nesu smuikininkas (nors instrumentą pažįstu ir ne vieną kūrinį jam esu rašęs), paprašiau, kad Vilhelmas padarytų smuiko partijos redakciją. Tą darbą jis atliko labai kruopščiai ir korektiškai - nekeisdamas mano natų suteikė partijai smuikingumo. Reikia pabaigai pasakyti, kad kūrinį ne bet kas sugros - partija yra labai sudėtinga ir reikalauja aukščiausios meistrystės. Džiaugiuosi, kad ji - patikimose rankose. Koncerto premjera įvyks Kauno filharmonijoje gruodžio 16 d., 18 val.



Pagaliau:
filmas apie Saulių Sondeckį


Su Maestro Saulium esu susietas gražia kūrybine gija dar nuo 1968 metų, kai tuomet dar visai jaunas Lietuvos kamerinis orkestras atliko mano "Kvadratą" valstybinio kompozicijos egzamino metu. Vėliau - puikus muzikos dviejų serijų filmui "Herkus Mantas" įrašas, "Baroko simfonijos" atlikimas Pažaislio festivalyje... Neįtikėtina, su kokiu abuojumu sutikome dramatišką Maestro būklę orkestro kryžkelės istorijoje. Tikriausiai ir aš galėjau būti drąsesnis savo pozicija. Deja, buvau pernelyg nutolęs, savais reikalais užsivertęs... Dabar, kai sužinojau, jog sukurtas filmas, pavėluotai prabilau. Gal pagaliau bus pripažinta, kad šio didžio muzikanto dėka lietuviška kamerinė muzika skambėjo toli už Lietuvos, o ir joje - nuolat. Džiaugiuosi, kad Maestro veikla, nežiūrint likimo smūgių (o Lietuvoje jie ne tik naturalūs, bet ir sugalvoti, paūminti) ir šiandien tęsiasi, tik mažai apie ją težinome, nes baigėsi skandalas, nutilo ir spauda. Net kultūros savaitraščiai sugeba "atrinkti" labai savus nuo ne-labai savų... Ir taip: gegužės 12 d., ketvirtadienį, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube (Vasario 16-osios g. 13/1, Vilnius) buvo parodytas naujas režisieriaus Aloyzo Jančoro dokumentinis filmas „Mocarto obuoliai“, pasakojantis apie vieną garsiausių Lietuvos dirigentų, iškiliausią orkestrų ugdytoją profesorių Saulių Sondeckį, jo gyvenimą ir likimo smūgius. Kaip teisingai pastebi bernardinai.lt "pasakodamas apie S. Sondeckio kūrybos kelią, kino kūrėjas žiūrovui primena, kad visais laikais didelės asmenybės susidurdavo su menkesnių žmonių pavydu, intrigomis, siekimu pažeminti." Beje, o kur tas filmas dar bus parodytas? Gal LTV2? Kada?...

György Ligeti:
Poeme Symphonique for 100 metronomes

1962:

"...but a special sort of critique, since the critique itself results from musical means. … The "verbal score" is only one aspect of this critique, and it is admittedly rather ironic. The other aspect is, however, the work itself. … What bothers me nowadays are above all ideologies (all ideologies, in that they are stubborn and intolerant towards others), and Poeme Symphonique is directed above all against them. So I am in some measure proud that I could express criticism without any text, with music alone. It is no accident that Poeme Symphonique was rejected as much by the petit-bourgeois (see the cancellation of the TV broadcast in Holland) as by the seeming radicals.... Radicalism and petit-bourgeois attitudes are not so far from one another; both wear the blinkers of the narrow-minded". (Ligeti, cited in Nordwall 1971, 7–8)

"Pasirodė kompozitoriaus Giedriaus Alkausko romantinių dainų („Lieder“) albumas „Į sapnų ir burtų lauką“. Kompaktinėje plokštelėje – 7 dalių vokalinis ciklas pagal Juozo Erlicko eiles „Kol turi dar kelią“, 4 dalių vokalinis ciklas „Valpurgijos naktis“ pagal J. W. Goethe's eiles iš dramos „Faustas“, kūrinys fortepijonui solo „Gerųjų jėgų šokis“, bei daina „Užburta pilis“.

Kompozitoriaus braiže jaučiama ir nemažai XX a. kūrybinių srovių – tiek minimalizmas, tiek neoklasicizmas, tiek S. Prokofjevo ir B. Bartoko įtaka; visgi tiek tematika, tiek muzikine kalba albumas labiausiai artimas vėlyvajam romantizmui, ypač rusų ir vokiečių.

Gamtos stichijos ir dvasios, liaudies fantastika, folkloras, legendos ir sakmės – tai temos, kurios įkvėpė didžiuosius romantikus. G. Alkauskas taip pat tvirtina, kad jį irgi niekas kitas taip neįkvepia kūrybai, kaip liaudies fantastika ir tas savaiminis religingumas, kylantis susidūrus žmogui su gamta ir jos jėgomis. Liaudies fantastikos temai ir yra skirtas vokalinis ciklas „Valpurgijos naktis“.

„Kol turi dar kelią“ yra ankstyvesnis ciklas, kurio muzikinė kalba yra paprastesnė bei pesimistiškesnė. Daina „Užburta pilis“ – ilgiausias plokštelės kūrinys, parašytas pagal E. A. Poe eilėraštį iš apsakymo „Ašerių namo žlugimas“.

Dainininkas T. Girininkas, kelių dainavimo konkursų laureatas, ir pianistė K. Ivanauskaitė-Jucienė, baigusi LMTA meno licenciato studijas, yra puikūs interpretatoriai, ir šis albumas, pirmasis tiek jiems, tiek kompozitoriui, yra gera dovana romantinės dainos mėgėjams."

Šią iš bernardinai.lt perkeltą anotaciją papildysiu nuoširdžiais sveikinimais autoriui ir jo talkininkams. Jau senokai seku Giedriaus Alkausko kūrybinę raidą, stebiuosi jo gebėjimu būti puikiu matematiku ir reikliu muzikos kūrėju. Šioje kompaktinėje plokštelėje girdžiu naujos brandos ir tikros dvasinės gelmės muziką. Žinoma, muzikos kritikai ras toje muzikoje tai, ko joje nėra ir už tai, kaip įprasta, autorių pabars. Gi man atrodo, kad tikslai, kurių siekė autorius, pasiekti ir turime dar vieną nuoširdų lietuviškos šiuolaikinės muzikos liudijimą.

Albumą galima atisiųsti iš http://www.alkauskas.puslapiai.lt/music/

Nauji vaizdo įrašai
YOUTUBE - bemaž visas miuziklas
UGNIES MEDŽIOKLĖ SU VAROVAIS -
2004 metų versija Vilniaus buvusiame kino teatre "Pergalė".
Dėkoju lithuanman'ui, įdėjusiam fragmentus į Youtube tinklą!

2011 03 02
Nežinomos muzikos pasaulyje
The unknow music world - Simeon ten Holt / Netherlands

Minimalistinė muzika iš Olandijos.
Atraskite kompozitorių Simeon te Holt

2011 02 26
Verta paminėti:

Pirmoji unikali pianolos (mechaninis pianinas) muzikos įrašų plokštelę išleista KTU. Profesoriaus Dariaus Kučinsko rūpesčiu joje įrašyti autentiški prieškario lietuviškos muzikos pianolai archyvai. Tiesa, ši muzika į CD atkeliavo iš JAV, tačiau tai tik parodo, kokia įdomi buvo muzikinė kultūra emigracijoje. CD išleistas prašmatniai, su 80 puslapių bukletu, katalogu ir straipsniais. Gaila, kad tik 100 egz. - taigi, iš karto retenybė. Pasiklausykite: "Klumpakojis" iš šios egzotiškos plokštelės

Antroji gauta dovanų plokštelė visiškai kitokia - tai taipogi unikalūs įrašai, šį kartą - keisto skambėsio grupės, pasivadinusios Betoniniai triušiai kūryba. Ją reikia klausyti ištisai, neskubant ir nesinervuojant. Muzikos joje nėra daug, bet sveika dvasia ir rimti tekstai. patiks netradicinės muzikos gerbėjams ir visų rūšių triušiams bei jų draugams laisvėje.Fragmentas iš 10-tos kompozicijos "Buratino galva /arba gaisras Nerijoje"

ANOTACIJA
Dabar akustinės kūrybos yra gerokai daugiau, nei Viešpats davė laiko ją visą perklausyti. Atsiradus garso ir vaizdo žaibiško fiksavimo galimybei išnyko to, ką darome, kontrolė. Nekontroliuojamas kūrybos srautas, kurį vadinu gražiu diarrhea-free music terminu, tapo toks sraunus ir galingas, kad dar po pasaulio pabaigos žvaigždėse sutūpę angelai galės juo gėrėtis milijoną metų. Todėl vengiu, kol dar esu gyvas, pasinerti į tokios srovės tėkmę. Todėl pirmasis susitikimas su man mažai žinomais Betoniniais triušiais  buvo su dideliu vidiniu klaustuku. Tačiau pasirodo, kad šiame sraute yra gerokai daugiau muzikos ir minties, nei šimtuose kitų, didelėmis ambicijomis ir mažais talentais pažymėtų grupių-grupelių-grupelyčių d-fm nesustabdomuose  tekėjimuose. Visų pirma žavi lietuviškasis kvapas – lėta, jautri ir paslaptinga audiopoetika, kuri, palydima 1950-1960 metų elktroakustinės muzikos stiliaus atgarsiais labai netikėtai, neįprastai ir skaudžiai prabyla į XXI amžiaus apkurtusio ir skonį praradusio vartotojo lobulus auriculata, kitaip sakant – į ausies kaušelį, be kurio nieko nebegirdėtume...

Gyvo garso CD yra visuomet  aukštesnė vertė vien jau dėl tikro nervo, gimstančio stebuklingame klausytojo ir į klausytoją kalbančio dialoge. Šiame albume to nervo yra daug ir jis puikus: persmelktas skausmu ir aistra, tyla ir riksmu, slėgiu ir sprogimu, kalvos aukščiu (01), potvynio laukimu (02), vandenų regėjimu (03), išmirimu (04), darymu tai, ko nėra (06), daiktų ka(l)bėjimu (08), buratinavimu – tarsi kokiu raganavimu degančiuos krūmuos...(10).

Betoninių triušių muzikinė kalba savita, gyva, aiški ir meditatyvi. Tomo S.Butkaus poezija apnuoginta, postmoderni (nors siaubingai nemėgstu šio viską pateisinančio, modernizmui antrinio -izmo), gal kiek binkiška, keturvėjiška. Gal tos sąsajos į gerą? Gal todėl ji įtaigi, nes tęstinė, pamaitinta geriausiais lietuviškos poezijos syvais? Gal todėl triušiai nebijo kalbėti savo ir lietuviška kalba?

Visa triušių gentis, sutikusi savo noru užsibetonuoti nuo miesčioniško ir primityvaus pop-meno agresijos, stoja prieš ne viską suprantančio klausytojo teismą tikėdamasi jo gailestingumo ir laukdama pokyčių to teismo procese: visada yra viltis būti išteisintiems. Muzikos kritika, kurios Lietuvoje nėra – o galėtų ir turėtų būti – rastų šio albumo takeliuose daug minčių savo išblėsusiam įniršiui, atsvėrimams ir nusiteikimams. Gal tars žodį į save sulindę literatūros kritikai, gražūs sau savo rafinuotų iškalbų pasažuose. Gal prabils archeologai, atradę šioje muzikoje jau niekada neatkasamus kultūrinius sluoksnius.

Dabar, kai kamuolį garbinanti minia prarado galvą, Betoniniai triušiai, gal ir patys to nenujausdami įsiveržia į mūsų nykią telekultūrinę dykumą su paprasta ir prasminga kokybe.

Palinkėkime jiems nugriaužti mūsų ausyse užžėlusią žolę, kuri seniai tapo išgirsti trukdančiu šienu.

Giedrius Kuprevičius

************************************************
Uno solo e tutti:
Uno solo e tutti Part 1
Uno solo e tutti Part 2
Uno solo e tutti Part 3

************************************************



P R A Š Y M A S
cituojant (ypač žiniasklaidoje) ar naudojant šioje svetainėje skelbiamus tekstus ir kūrinius būtina susisiekti su info@giedriuskuprevicius.lt